Jautiena

Apie mėsą galima daug ką pasakyti, tačiau mūsų manymu, tiksliausiai mūsų siūlomos jautienos auginimo būdas pagrindžiamas Jonny Bowdeno knygoje “150 sveikiausių produktų žemėje”:

Žole šertų galvijų mėsa

Jautiena yra jautiena, o morkos yra morkos, teisingai? Klystat, brangieji. Ar valgote gyvulinį maistą, ar daržoves, žuvį, ar vaisius, gyvybiškai svarbu jo maistinei sudėčiai, iš kur tas maistas kilęs (ar užaugęs), kas jį ėda (ar kas juo šeriami), kokiame dirvožemyje augo (ar ganėsi), kaip jis apdorotas, paruoštas, ar virtas (ar žalias) – ir tai iš esmės lemia jo poveikį sveikatai. Taigi pereikime prie jautienos.

Natūralus galvijų maistas yra žolė. Ir jokiu būdu ne grūdai. Nors dažniausiai mums tiekiama jautiena yra būtent tik grūdais (ir niekuo kitu) šertų galvijų mėsa. Kai atrajojantiems gyvuliams, tokiems kaip karvės, neleidžiama natūraliai maitintis ganyklose ir jie imami šerti grūdais, jų mėsa netenka maistingųjų medžiagų. Pasak vieno patikimo šaltinio, grūdais šertų galvijų mėsoje yra tik ketvirtadalis vitamino E, aštuntadalis beta karotino ir, ko gero, dar svarbiau - tik trečdalis omega-3 riebalų rūgščių (taip iš tikrųjų yra, nes grūdai turi gerokai mažiau šių maistingųjų medžiagų negu šviežia žolė!).

Žolę ėdusių galvijų mėsoje daugiau visų maistingųjų medžiagų

Žole mitusių galvijų riebalų turinys skiriasi nuo šertų grūdais, nes gyvulių mityba gerokai pakeičia jų riebalų rūgščių sudėtį. Galvijai, kurie iš pat pradžių buvo šerti žole, turi 60 proc. daugiau omega-3 riebalų. Didelis kiekis tyrimų parodė, kad omega-3 riebalų rūgštys mažina uždegimą ir padeda išvengti tam tikrų lėtinių susirgimų, pavyzdžiui, širdies ligų. Omega-6 riebalų rūgščių ir omega-3 riebalų rūgščių santykis maiste yra be galo svarbus mūsų sveikatai. Netinkamas šių nepakeičiamųjų riebalų rūgščių santykis (didelis omega-6 procentas, palyginti su omega-3) skatina ligas, o geras santykis padeda išlikti sveikiems ir net stiprina sveikatą/.... /Žole mitusių galvijų mėsose yra kur kas geresnis omega-6 ir omega-3 santykis negu šertų grūdais.

Ir nauda nesibaigia vien didesniu omega-3 rūgščių kiekiu. Atrajojantys gyvuliai, pavyzdžiui, karvės, gamina dar vienus labai svarbius riebalus, vadinamus KLR (konjuguota linolio rūgštis), kurie buvo ilgai tyrinėti dėl savo priešvėžinių savybių, taip pat dėl savo sugebėjimo mažinti riebalų kaupimąsi, ypač pilvo srityje. Apie antiaterosklerotinį KLR poveikį pirmą kartą buvo pranešta 1994 m., ir nuo to laiko buvo randama vis daugiau liudijimų apie šių riebalų naudą sveikatai. KLR daugiausia gauname iš atrajojančių galvijų mėsos ir pieno. Tačiau bėda ta, kad grūdais šerti galvijai toli gražu neturi tiek daug KLR kaip mitę žole. Mažiausiai keturi tyrimai parodė, kad žole mitusių galvijų produktuose yra 2 arba 3 kartus daugiau KLR negu laikytų patalpose ir šertų grūdais.

Pievose ganantys galvijus ūkininkai natūralūs "savo dvasia"

Galų gale paskutinis argumentas rinktis žole mitusių galvijų mėsą tas, kad tokie ūkininkai vengia daugelio chemikalų, hormonų ir antibiotikų – jų mes taip pat nenorime gauti su maistu. Ir nors jie ne visada galėtų gauti „ekologiškumo“ pažymėjimą (jie dažnai laukus tręšia azoto trąšomis ar gydo gyvulius vaistais, nors palyginti ir nekenksmingais), vis dėlto atitinka ekologiškumo „dvasią“ apskritai. O galvijų šėrimas „ekologiškais“ grūdais nereiškia nieko, kiek aš suprantu, išskyrus tai, kad jie maitinami mažiau užteršta rūšimi ėdalo, kurio jie iš viso neturėtų ėsti. Jeigu reikėtų rinktis tarp ekologiškai šertų ar žole mitusių galvijų, visais atvejais rinkčiausi mitusius žole. Žinoma, jeigu galima būtų pasirinkti abu, taip ir padaryčiau.

Nors jautienos maistingosios medžiagos šiek tiek priklauso nuo to, kokios dalies išpjova, tačiau ji yra puikus baltymų šaltinis, geras šaltinis B grupės vitaminų – ypač vitamino B12 ir geras šaltinis hemo geležies, geriausiai pasisavinamos geležies rūšies, kurią galite gauti su maistu. Maždaug pusę jautienos riebalų sudaro širdžiai naudingi mononesotieji riebalai. Taip pat joje yra labai daug cinko – beveik visų rūšių jautienos 85 g porcija suteikia pusę šios svarbios medžiagos dienos normos.

Jonny Bowden, Ph. D., C.N.S.